Punios ainiai

Punios kaimo visuomeninė organizacija 

„Punios ainiai“ dabartinis tikslas – koordinuoti narių, kurių yra per 80, veiklą ir atstovauti jų interesams, o svarbiausi uždaviniai – organizuoti renginius ir edukacinius užsiėmimus, teikti socialines paslaugas ir kt.

Punios krašto vaizdai

Apie mus

Visuomeninė organizacija „Punios ainiai“  susikūrė 2001 metais. Jai pradžią davė iniciatyvinė grupė, kurią sudarė keli vietos gyventojai – Albertas Jusas, Virginijus Bučius, Juozas Krušinys, sukvietę puniškių susirinkimą ir pasiūlę kurti bendruomenę. Organizacijos pagrindiniais uždaviniais tapo gyventojų įtraukimas į šviečiamąją, kultūrinę bei sportinę veiklą, pagalba šeimoms ir gyvenamosios aplinkos gražinimas.

Tik susikūrusi organizacija pradėjo aktyvią veiklą. Pirmiausia inicijavo Punios seniūnijos administracijos perkėlimą iš gretimo Vaisodžių kaimo į buvusį Punios kolūkio administracinį pastatą. Šis pastatas, ilgą laiką nešildytas, buvo atnaujintas, įrengta sporto salė. Bendruomenės narių susibūrimams savivaldybė panaudos teisėmis suteikė laisvas patalpas. Jose palaipsniui buvo įrengta Panemunės dzūko pirkia. Kelerius metus bendruomenė leido laikraštį „Punelė“. Jį redagavo kaimo šviesuolis, poetas Antanas Šarkelė. Įkurta kraštotyrinė-etnografinė ekspozicija „Punia amžių bėgyje“. Iš rėmėjų ir projektinių lėšų Panemunės dzūko pirkioje pastatyta duonkepė krosnis, nupirkta įranga edukacijoms. Įgyvendinant projektus, kuriuos finansavo ES, Žemės ūkio ministerija, Socialinės apsaugos ministerija, Alytaus rajono savivaldybė, buvo įrengta lauko pavėsinė, daugiafunkcė sporto aikštelė, svečių namai (8 nakvynės vietos) ir kt.

Iš Punios istorijos

Įsimintini įvykiai

Punia siejama su garsiaisiais Pilėnais

1336 m. čia vyko Pilėnų mūšis, vadovaujamas kunigaikščio Margirio. Supratę, kad apsiginti nepavyks, pilėniečiai pasirinko mirtį – padegė savo pilį ir nusižudė patys.

XV – XVIII amžiais čia buvo Punios valdytojų rezidencija ir karališkasis dvaras.

1425 m. pastatyta pirmoji bažnyčia.

1503 m. Punia gavo Magdeburgo teises.

1513 m. įkurta parapinė mokykla.

1791 m. Lenkijos-Lietuvos karalius Stanislovas Augustas patvirtino istorinį Punios herbą.

Archeologiniais tyrimais nustatyta

kad piliakalnio vietovėje buvo gyvenama dar akmens amžiuje. Rasta lygioji keramika rodo, jog gyvenvietė čia buvo ir I tūkst. pr. Kr. Piliakalnis datuojamas XIV a. pab. – XV a. pr. Manoma, kad čia stovėjo medinė Punios pilis, kurios apylinkes 1382 m. niokojo kryžiuočiai

Punia – dešiniajame Nemuno krante, Nemuno kilpų regioniniame parke įsikūrusi gyvenvietė, kuri beveik 400 metų turėjo Magdeburgo teises, priskiriama prie seniausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų. Pasak istorikų, čia dar XIV a. stovėjusi pilis, XV a. pradžioje lankydavęsis Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas su šeima, nuo seno klestėjo amatai.

Veikla

Krašto tradicijas

 „Punios ainiai“ atlieka svarbią misiją – saugoja ir puoselėja krašto tradicijas, supažindina su jomis ne tik vietos bei apylinkių jaunimą, bet ir atvykėlius iš visos Lietuvos. Panemunės dzūko pirkioje, pavėsinėje ne tik vyksta bendruomenės susibūrimai, šventės, bet ir vedamos edukacijos „Kulinarinis dzūkų paveldas“, „Gavėnios papročiai“, rengiamos adventinės vakaronės, Užgavėnės, Vaikų velykėlės ir kiti renginiai.

„Kulinarinis dzūkų paveldas“

Turbūt ne vieną, dalyvavusį edukacijoje „Kulinarinis dzūkų paveldas“, čia sugrįžti vilioja dzūkiškų bulvinių bandų skonio prisiminimas. Idėja kepti dzūkiškas bandas bendruomenės nariams kilo vos tik įkūrus Panemunės dzūko pirkią ir pastačius duonkepę krosnį.

Pamokos

Siekiant krašto paveldu sudominti jaunąją kartą, kraštotyrinės-etnografinės ekspozicijos patalpose pradėtos vykdyti edukacinės programos „Dzūkų tarmės pamokėlė“, „Buities ir ūkio darbai prieš 100 metų“, „Surask Punios lobį“, „Punios legendos ir vietovardžiai“. Apsilankiusiųjų akį traukia ir smalsumą kelia eksponuojami senoviniai žemės ūkio padargai, baldai, namų buities reikmenys, austi ir siuvinėti rūbai, rankšluosčiai, staltiesės, lovatiesės ir kt. Šiuos apie Punios krašto gyventojų buitį, kasdienybę pasakojančius eksponatus iš vietinių surinko O. Kizelienė.

Kiti amatai

Punioje puoselėjamas ne tik kulinarinis paveldas, bet ir kiti amatai. Čia galima susipažinti su sertifikuota juostų audėja Renata Žiūkiene. Ji ne tik mielai dalyvauja bendruomenės renginiuose, bet ir vykdo juostų pynimo, rišimo edukacijas. Medžio drožybos amatui nueiti į užmarštį neleidžia Virginijus Bučius. Būtent šis medžio drožinių meistras ir įrengė Panemunės dzūko pirkią.

Punios subtilumai

„Punios ainiai“ ir Alytaus rajono Kultūros centro Punios skyrius

VO „Punios ainiai“ vykdo įvairias veiklas glaudžiai bendradarbiaudama su Alytaus rajono Kultūros centro Punios skyriumi, Punios seniūnija, biblioteka, mokykla: organizuoja renginius, aplinkos tvarkymo talkas,  rašo  ir įgyvendina projektus. Visose veiklose daug pagalbos ir patarimų gauna iš Alytaus rajono vietos veiklos grupės.

Didžiausi tradiciniai visos seniūnijos renginiai

Didžiausi tradiciniai visos seniūnijos renginiai, kuriuos organizuojant svariai prisideda ir VO „Punios ainiai“, – Šaškių turnyras Laisvės gynėjų dienai paminėti, krepšinio varžybos 3×3, skirtos Lietuvos valstybingumo dienai, kapelų šventė „Ant Nemuno kranto“, Šviežios duonelės šventė (Oninės), Bendruomenių ir žemdirbių rudens šventė.

Oninių šventė

Ypač populiari tapo Oninių šventė, vykstanti Punios piliakalnio prieigose. Bendruomenės nariai, ruošdamiesi jai, pina rugių ir lauko gėlių vainikus, įėjimo vartus, kepa naminę duoną, pyragą, daro girą. Šiuo kulinariniu paveldu vaišinami visi šventės dalyviai

Kita

Bendruomenė ne tik vykdo projektus, edukacines veiklas, prisideda prie švenčių organizavimo, bet ir leidžiasi į pažintines keliones. Kasmet stengiamasi pakviesti puniškius bent į vieną ekskursiją po Lietuvą.

VO „Punios ainiai“ siekia įgyvendinti naujas idėjas, kurios būtų patrauklios tiek atvykstantiems, tiek vietos gyventojams. Viena iš siekiamybių – pritraukti į veiklas jaunimą.

Jauni žmonės, kurių kaime nėra daug, labiausiai susidomėję sportu. Jie turi galimybę žaisti krepšinį, tinklinį ir sportuoti treniruoklių salėje.

Tad prieš beveik du dešimtmečius veiklių puniškių pradėta bendruomeninė veikla nesustoja ir šiandien – savo kraštą mylintys žmonės stengiasi, kad Punią pamiltų ne tik jaunoji karta, bet ir visi atvykėliai.

Punia – gausiai turistų lankomas kraštas. Bendruomenė stengiasi į tai atsižvelgti planuodama savo veiklą. Prieš kelerius metus vietovės gyvenimą gerokai pagyvino tai, kad Punia buvo įtraukta į tarptautinį Šv. Jokūbo kultūrinį pažintinį maršrutą (Camino de Santjago), jungiantį Lietuvą su bendru Šv. Jokūbo kelių tinklu Europoje. Šio tinklo keliai Lietuvoje (Camino Lituano) parengti Tarptautinio Šv. Jokūbo kelio pagrindu. Punios nakvynės svečių namuose apsistoja piligrimai iš Lietuvos, sulaukiama ir užsieniečių.

Mūsų naujienos

Išvyka į  Nemuno deltos regioninį parką

Išvyka į Nemuno deltos regioninį parką

  Rugpjūčio mėnesį  Punios bendruomenė dalyvavo Vaikų vasaros stovyklų ir kitų neformaliojo vaikų švietimo veiklų finansavimo konkurse ir įgyvendino projektą „Pažink keliaudamas“. Projekto tikslas - ugdyti vaikų ir jaunimo  poreikį aktyviam ir turiningam laisvalaikio...

Oninės – šventė Punioje

Oninės – šventė Punioje

Liepos 24 d. prie Margirio piliakalnio vyko tradicinė „Šviežios duonelės-Oninių“ šventė, kuri visada sulaukia gausybės žiūrovų ir svečių. Punios bendruomenės nariai padėjo pasiruošti renginiui: pynė įėjimo vartus, vainikus, puošė sceną, ruošė erdves koncertinei...

Sekite mus!!!